Na jo, teoriskai gal ir toks variantas imanomas. Pav. jeigu paimt pacia ilagiausia "pypke" ir prisukt jos palygint siaura "pada" prie ganetinai minksto silikato arba slako kokiu 6 ar 8 mm ilgasriegiais, antroj pusej net shaibu po verzlem nepadedant. Priedo labai nesutempt. Tasyk gali but kad ir isklibintu vejas per laika. Na bet jeigu taip, tai apie ka mes snekam - apie kvaila padaryma, ar kazkokias baisas vibracijas, kurios tipo visus varztus issukineja ir net siena isklibina??

Manrodos sicia tiek daug galvot tai tiktai uzsifloodini pats sau galva. Vibracija tikraja zodzio prasme cia tegal kilt tiktai nuo vejo turbulencijos apie atsikususias antenos dalis. Ir ji bus tokia menka, kad net pacios antenos mases neisjudins. Taigi ner ko toliau sicia kapstyt.

O esmines yra statines jegos - pacios antenos svorio ir/ar vejo slegio i jos "bure". Kurios dar padideja tvirtinimo vietoj pagal sverto principa - iskysos irlgio ir tvirtinimo vietu plocio santyki. O tvirtinimo pagrindas labai netvirtas. Taigi ka daryt: stengtis isplest pagrida kuo placiau, ir naudot kuo daugiau tvirtimo tasku.

Ir net nesukt galvos, kokios ten gali atsiras jegos, o daryt agal paprastuti principa: kad paties svori islaikytu. Nes monatvimo metu neisvengiamai teks i ji atsiremt, ir netycia, ir tiesiog technologiskai. O blogiausiu atveju juk gali visai pkibt kopeciom susivyravus ar paslydes. As pat pav. tai tokioj vietoj dar prisirisciau elektriko dirzu prie pacios "pypkes" - ner ku juk daugiau ta padaryt. Taigi turi konstrukcijs laikyt zmogu. O jeigu pasieksi ka ji laisvai laikys - laikys ir svori, ir vejus, ir visokias ten turbulencija ar vejo gusius. Na a ne taip?
Na, zinoma kaip ta padaryt tai dar atskirai yr niuansu. Bet nemanau, kad neimanoma.

Aj - o dar: nejau tame graziam namely ner isvis jokios palepes? Kurion butu galima ilyst ia ka nors meistravot ramiai.
Tada joj gali pastatyt kad ir prieslektuviniam pabuklui itvirtinima. , tik stoga uzhermetint liktu klausimas, bet tas palyginus visai nesunkus.

old cat rašė: Ir net nesukt galvos, kokios ten gali atsiras jegos, o daryt agal paprastuti principa: kad paties svori islaikytu. Nes monatvimo metu neisvengiamai teks i ji atsiremt, ir netycia, ir tiesiog technologiskai. O blogiausiu atveju juk gali visai pkibt kopeciom susivyravus ar paslydes. As pat pav. tai tokioj vietoj dar prisirisciau elektriko dirzu prie pacios "pypkes" - ner ku juk daugiau ta padaryt. Taigi turi konstrukcijs laikyt zmogu. O jeigu pasieksi ka ji laisvai laikys - laikys ir svori, ir vejus, ir visokias ten turbulencija ar vejo gusius. Na a ne taip?
Na, zinoma kaip ta padaryt tai dar atskirai yr niuansu. Bet nemanau, kad neimanoma.

Tvarkoj,galiu pakviesti Savicka ir paprasyt,kad prisiristu elektriko dirzu prie pypkes ir jei laikys,tai tada bus galima drasiai kabinti antena

Cia tipo labai juokinga turetu but?

budvykis rašė: Antena statysis ant raudonos sienos kairiau nuo tų ventiliacijos kaminėlių.

Ten virsuje virs baltos sienos uzleistas stogas ? Jei taip, tada daraisi specialu stova, kuris tvirtintusi is apacios ir is galo prie 2 gegniu. Vamzdis bus iskiles virs stogo ir ant jo lekste bei eterine antena galesi kabinti. Bet cia jau darbas aisku ne eiliniam turginiui, rankose laikiusiam tik pypke.

Na jo, teoriskai gal ir toks variantas imanomas. Pav. jeigu paimt pacia ilagiausia "pypke" ir prisukt jos palygint siaura "pada" prie ganetinai minksto silikato arba slako kokiu 6 ar 8 mm ilgasriegiais, antroj pusej net shaibu po verzlem nepadedant. Priedo labai nesutempt. Tasyk gali but kad ir isklibintu vejas per laika. Na bet jeigu taip, tai apie ka mes snekam - apie kvaila padaryma, ar kazkokias baisas vibracijas, kurios tipo visus varztus issukineja ir net siena isklibina??
Matau, kad Jus su palydovine visai nesenaisusidurete...
As per 25m darbo maciau ir isklibusiu, ir su skliautais isvirtusiu... Bet varztu atsuktu dar nemaciau...

Pridedu piesinuka del Sat ir kitokiu antenu tvirtinimo ant apskardinto kamino. Viska normaliai suverzus, antenu ukis nugrius tik su kaminu.

Jei kaminas matosi, vaizdas baisus gaunasi. Smarkiau paversi ir kamino skardos prades deformuotis. Dar visos tos gelezys greitai prades rudyti.

jonukas rašė:Jei kaminas matosi, vaizdas baisus gaunasi. Smarkiau paversi ir kamino skardos prades deformuotis. Dar visos tos gelezys greitai prades rudyti.

Del vaizdo - cia jau priklauso nuo ranku kreivumo ar tiesumo, o del rudijimo - kas gerbiamajam trukdo naudoti cinkuotas medziagas? Galite ir net milteliniu budu stogo skardos (ar kaminio) spalva nudazyti O kas del deformaciju - cia jau kiekvieno jegos/ proto santykio reikalas. Jei turite alternatyviu pasiulymu - pasidalinkite, manau tikrai daug kam pravers. O kritikuoti (ypatingai paciam neisbandzius) visada yra lengviausia.

Soul rašė:Na jo, teoriskai gal ir toks variantas imanomas. Pav. jeigu paimt pacia ilagiausia "pypke" ir prisukt jos palygint siaura "pada" prie ganetinai minksto silikato arba slako kokiu 6 ar 8 mm ilgasriegiais, antroj pusej net shaibu po verzlem nepadedant. Priedo labai nesutempt. Tasyk gali but kad ir isklibintu vejas per laika. Na bet jeigu taip, tai apie ka mes snekam - apie kvaila padaryma, ar kazkokias baisas vibracijas, kurios tipo visus varztus issukineja ir net siena isklibina??
Matau, kad Jus su palydovine visai nesenaisusidurete...
As per 25m darbo maciau ir isklibusiu, ir su skliautais isvirtusiu... Bet varztu atsuktu dar nemaciau...

Pritariu Soul.... teko matyti visokiu vaizdu per eile metu ir ne viena desimti....siandien kazkokiu balvonu lekste perstaciau ....eiline pypke 400mm-lekste 85cm,lenta ir silikatas be tarpelio-kaisciai lievi plastamsiniai 14*70mm,laikesi tik ant garbes zodzio ivariau didelio pletimosi kaiscius 14*150(i silikata pergreziau skyles naujas istrizai)-laikys,kol lekste ar pypke surudys taip ,kad jeigu nematete kaisciu atsilaisvinusiu,leksciu nukritusiu,netgi sienu isjudintu-reiskia dar mazai patirties turite ,nieko nepergyvenkite su laiku patirtis ateis