...turejau sena maga Majak su dviem s-60 kolonelem.Jis biski trenkdavo elektra per nagus,kai keisdavai kasete bet uztat turejo *japoniska langeli*(mirgedavo lemputes ivairios). mikrofonu su bratkiu rasem per telika Peters Pop Show.Atsimena kas nors ta DDR meraprijatija?

jo ten garsios žvaigždės dainuodavo...PHUDIS (DDR Roko grupė) Karlas Gotas( Čekijos Stasys Povilaitis), garsus Berlyno modernaus baleto ir šokių kolektyvas varydavo variete,ir jei neklystu buvo Baccara atvykusi...

gerai varot bicai skaiciau prisiminiau sovietinius laikus labiausiai patiko trikampi pieno pokeliai kuriuos duodavo gamykloj del kenksmingu darbo salygu

Na jei jau tesiant prisiminimų maratoną, siūlyčiau paskaityti. Verta ir pasimokyti iš anų laikų.

...toks kaip apibendrinimas liudnas.Sakyciau atsisveikinimas su anais laikais.Manau nereiketu statyt paminklu.Tiesiog atsimint su jumoru TAI ir vsio.Ode nebloga,bet gerai isgeres pradeciau raudot

tiesiog visa vaikyste ir gal jaunyste paskaicius prabego pro akis

seewolf rašė:...toks kaip apibendrinimas liudnas.Sakyciau atsisveikinimas su anais laikais.Manau nereiketu statyt paminklu.Tiesiog atsimint su jumoru TAI ir vsio.Ode nebloga,bet gerai isgeres pradeciau raudot

..sunku ką ir bepridurti ...teisingai viskas Odėje surašyta..iš esmės man tie tarybiniai laikai-kažkoks marazmas per prievartą..bet antra vertus-ta mūsų skurdi vaikystė ar ne laimingesnė buvo nei dabartinių?..ir kaip nesutiksi su emirim-lai grįžta sovietmetis kartu su jaunyste..

....kaip sunku būdavo suprasti tėvus ir kaip dabar norisi suprasti savo vaikus.....

Taaaip... Viskas taip greitai keičiasi. Pamenu elementarus dalykas kaip kompiuteris, kuris praktiškai pas kiekvieną namuose atrodė ohoho... DOOM žaidimas buvo kažkas nerealaus...Ir grafika tenkino, ir greičiai... Pamenu kai atsirado SAT sistemos, tai bliūdus stengdavosi tik į balkonus kelti, nes labai sėkmingai galvutes vogdavo, o apie daugiabučio stogą net nekalbu, po spynom liukai buvo... Dabar jau lėkštė įprastas reiškinys.

gal liūdna kad senstame, o gal džiugu, kad praėjo rūko laikai kai viskas buvo tarsi migloje, kai mėsos kombinato valytoja geriau gyveno už mokytoją o baldų parduotuvės vedėja prekiavo žigulių paskyromis.... mes net nežinojome kaip atrodė mūsų laikų muzikos žvaigždės, ieškodavome per draugus kuo geresnės kokybės muzikos dievaičių įrašų, pirkdavome vinilines plokšteles pavadintas diskais už astronominius pinigus ir išgertą coca colos skardinę laikydavome pagarbiausioje ir švenčiausioje namų vietoje, sekcijos centre.....pažiūrėkime į savo laikų muzikantus mūsų klubo kanale VH1Classic, net keista kokie jie panašūs į tuometinius mus, ilgaplaukiai, keistokai šokantys, ir labai panašiai apsirengę, iš tikro tai esame mes patys sustingę jaunystės laike, ir viduje tokie patys maksimalistai, norintys paklupdyti pasaulį ant kelių,,,, ir taip norisi pasakyti savo vaikams ...o tai muzika buvo mūsų laikais,,,,,,,,,,,,,,, bet mes tikrai dar paklupdysime pasaulį, mes dar ne tie kurie pasiduoda, mums dar protestas prieš visa šių dienų marazmą labai stiprus, mes išmokę gyventi ir nepasiduoti vis dar kovos lauke, mes dabar mokome savo vaikų to ka patys iššmokome ir mūsų vaikai už mus tai PADARYS..

.....tų laikų anekdotas...LEONIDAS ILJIČIUS sako kalbą paskutiniame partijos suvažiavime..KHMMMM KHMMMM.Dorogije tovarišči.....mnie kak i vsiemu sovietskomų narodų .....KHMM.....KHMM ...i tak na čiom ja ostonovilsia,....ach da ...ja očien star...očien star...KHMM ja super star..... įdomus žmogus buvo, net savo kalbų plokštelę(vinilinį diską išleidęs buvo) užmesdavom didesnį greitį ant patefono(taip grotuvas vadinosi) ir mokykloje juokais leipdavome. prie jo pasaulyje taika įsivyravo pacifistas buvo ir labai tingus, mėgdavo įkalti su apsauginiais ir apie kažkokius neaiškius karinius reikalus pradėdavo pliurpti, kai jį vairuotojas parveždavo namo duodavo jam 2rub 70 kap ir sakydavo pavargai tu Myša nusipirk degtinės ir įkalk, degtinė jau senai pabrangusi buvo 4,70 rub kainavo.....

remigijus rašė:gal liūdna kad senstame, o gal džiugu, kad praėjo rūko laikai kai viskas buvo tarsi migloje, kai mėsos kombinato valytoja geriau gyveno už mokytoją o baldų parduotuvės vedėja prekiavo žigulių paskyromis.... mes net nežinojome kaip atrodė mūsų laikų muzikos žvaigždės, ieškodavome per draugus kuo geresnės kokybės muzikos dievaičių įrašų, pirkdavome vinilines plokšteles pavadintas diskais už astronominius pinigus ir išgertą coca colos skardinę laikydavome pagarbiausioje ir švenčiausioje namų vietoje, sekcijos centre.....pažiūrėkime į savo laikų muzikantus mūsų klubo kanale VH1Classic, net keista kokie jie panašūs į tuometinius mus, ilgaplaukiai, keistokai šokantys, ir labai panašiai apsirengę, iš tikro tai esame mes patys sustingę jaunystės laike, ir viduje tokie patys maksimalistai, norintys paklupdyti pasaulį ant kelių,,,, ir taip norisi pasakyti savo vaikams ...o tai muzika buvo mūsų laikais,,,,,,,,,,,,,,, bet mes tikrai dar paklupdysime pasaulį, mes dar ne tie kurie pasiduoda, mums dar protestas prieš visa šių dienų marazmą labai stiprus, mes išmokę gyventi ir nepasiduoti vis dar kovos lauke, mes dabar mokome savo vaikų to ka patys iššmokome ir mūsų vaikai už mus tai PADARYS..

puikiai odės ir tau išeina..rspct-as ..sunku ką ir bepridurti..

.....malonu kai kas nors įvertina, tačiau viskas eina iš širdies,,,,,,, ir kai kurie prisiminimai, gal kam nors bent juoką sukels,,,,,, , nes tų laikų gyvenimas buvo juodžiausio jumoro sumišusio su komunistiniu mėšlu kokteilis..........

tačiau grįžkime prie tų VH1 classic laikų, kada Normaliame Pasaulyje gimė pagrindinės pop ir rock kultūros kryptys kurios ir šiandien kelia nuostabą mūsų vaikams...... visada smagu pabrėžti kad LIETUVA niekada nebuvo užspausta ir apkiautusi.... ...Visai nesvarbu kad mūsų tėvai už rūkytą lietuvišką deššrą+kristalinės(degtinė turėjusi rusijoje aukščiausią kokybės standartą )butelį galėjo badaujančioje Maskvoje nupirkti patį rusišką velnią su visa jo svitą.... buvo ir čia vietinių puikių kad ir pusiau pogrindyje sėdėjusių žvaigždžių,,,,

kad gauti galimybe padainuoti prieš publiką, reikėjo nuieiti mažiausiai Kristaus kančios kelią ( ko nepasakysi apie LNK ir TELE3 žvaigždžių spuoguotos nekaltybės šou) kiek pamenu grandinė buvo tokia,,,,,spec Muzikos mokykla vidurinėje, su privalomais konkursiniais dainavimais spec renginiuose, praktika įvairiuose ansambliuose, šalutiniuose kupletų ir priedainių dainavimuose konservatorijos baigimas(kad karjiera nesibaigtų restorane) na ir dalyvavimas vietiniuose ir sąjunginiuose konkursuose..... po kokių 8 metų vargo galėjai dalyvauti atrankiniuose konkursuose dainuoti nacionalinės Filharmonijos sistemoje arba Nacionalinėje televizijoje, apie partijos įtaką nekalbėsiu :axe:va tada gauni oficialią teisę pažiūrėti ir padainuoti savo dainūšką publikai(žodžiai Petro Gaulės muzika Raudonikio) va dabar padainuoti blogai pasidaro nebįmanoma....

kai Nely Paltinienė dar lietuviškai nekalbėjo(ukrainietė visgi) ir tuo labiau nedainavo (lietuviškai nebent įkalusi) po Lietuvėlę pradėjo sklisti ankstyvosios Staskos Povilaikos dainūškos, populiarus jis pasidarė labai greitai, Super VIA (vokalinis instrumentinis asamblis) NERIJA, koncertuodavo daug ir kolūkių kultūros namų salės būdavo perpildytos(langus daužyti po koncertų mados dar nebuvo). Kadangi Vilniuje buvo įrašų studija ( o vinilinius diskus leisdavo Rygoje) tai pasirodė ir garsioji Povilaičio plokštelė. Iš karto ( beveik visa) tapusi hitu ji žinoma tapo ir deficitu dėl kurio reikėdavo pastovėti eilėse. Vytautas Kernagis buvo grįžęs iš amierikės( sklido kalbos kad mokinosi groti gitara) ir užėmė tvirtas pozicijas dainuojančios poezijos stiliuje, jo plokštelė iš karto tapo klasika...... lenkiu savo žilą galvą prieš maestro, nuo tada prasidėjo auksinis Kernagio kūrybos laikotarpis.......

puikus internetinis radijas visiems skoniams http://www.vh1.com/music/radio/

cia trejetas shania twain daineliu, gal kam patiks...truputi link country

http://rapidshare.com/files/17779155/sh ... n.rar.html

Turiu Shania Twain koncertą DVD diske, nieko pavaro ir man patinka jinai.

Manau yra neabeingų rusų grupės "Liube" kūrybai...tai jos lyderiui N.Rastorgujevui 50 metų..sekmadienį ORT 1 rodys jo jubilieinį koncertą..

joo liube geras ir man praeina,,,, ir ddt,,,,

2.50 pm...oro temperatura+11C...24/02/07

Jo Remigijau tu 12 metu uz mane jaunesnis,bet apie Nerija as galiu kalbeti ta pati. O apie Liube - tai ne... Rusu nei klausau nei ziuriu...Nusibodo per sovietmety Isvis man muzikos uztenka darbo metu per radija ka prisiklausau M-1 arba daugiause RC.Dar sengiuosi per Lietu nepraleisti "Proto bokstai" Per M-1 paklausau ka Saulens postringauja arba ziniu is uz juru mariu

..šiek tiek eilių..

Buvo laikai... Žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Mūsų lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais didelį švino kiekį. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.
Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno, prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo. Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio. Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto... Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo!
Užtai mes turėjom draugų. Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.
Kiekvienas nors kartą buvo užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą. Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių, o pažymiai teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!?
Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui...
Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas - pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje.
Kelnaičių guma - tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo ne tik kelnaites, bet ir pirštinaites!
O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos - kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi!
Pyragėlis su uogiene - argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios pusės ištekės uogienė!
O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas - "Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana"?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė - "Tik stiklainius grąžinkit!" O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankis banditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli...vaistai!
Nemokama medicina - irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi - viena su talonais, kita - užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia - "aš tik paklausiu!"
Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią - į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas - arkliukas... Dantų milteliai - valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas ant tualeto durų... Televizorius "Rubin" - imi reples ir bim-bim-bim! Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote - "Septyni pasaulio stebuklai!"
Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau - jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat - tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų. Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose stovėdavo stiklinė - visiem viena. Šiandien niekam ir į galvą neateitų gerti iš bendros stiklinės! O anksčiau juk visi juk gerdavo iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk vandens fontanėlis kartais neveikdavo... Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit - jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę. Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta!
Būdavo - namuose dūmai, visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis. Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. "Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga..." Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių!
O Gorbačiovo portretai be dėmės ant kaktos, atsimenat? Įprasta... O juk mes atsimenam tuos laikus, kai Džeksonas dar buvo negras, o be to nepilnametis!
Daug buvo tokių įprastų dalykų - talkos pavasarį, darbas kolūkyje rudenį, skiestas alus aludėje. Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...

Neo....jeigu cia pats parasei-zemai lenkiu galva. Tau ne tarp satmanininku trintis, o literatu draugijoj...O apie nostalgija praejusiam laikui-ja jaucia visos kartos, ir ne todel kad tai buvo geresni laikai-o todel kad mes patys paprasciausiai buvom jauni. Mes jauciame nostalgija prabegusiam laikui, savo jaunystei, pirmoms meilems, pirmam alaus bokalui, melynei paakyje po sokiu, ir t.t Ta pati sake musu tevai-sakys ir musu vaikai...Taigi velniop ta nostalgija- siandien irgi gerai...