---
Gruodžio 31 d.
Su ateinančiais 2009-aisiais Tarptautiniais astronomijos metais!
---
Gruodžio 28 d.
Žurnalas "Astronomy" paskelbė 10 svarbiausių įvykių astronomijoje ir kosmonautikoje per 2008 m.:
 10) sudarytas 70-ies tolimų galaktikų, kurios tyrinėtos taip vadinamu gravitacinių linzių metodu, katalogas;
 9) kosmose atrastas 1 mlrd. šviesmečių ilgio galaktikų spiečių srautas, judantis link Kentauro ir Burių žvaigždynų;
 8) kitų žvaigždžių planetų tyrimai: atrasta Saulės dydžio žvaigždė, apie kurią sukasi dvi planetos, kurių masė ir orbitų parametrai analogiški Jupiteriui ir Saturnui, taip pat atrasta planeta, vos 3 kart masyvesnė už Žemę;
 7) NASA kosminis aparatas "Messenger" du kartus praskriejo pro Merkurijaus planetą;
 6) sukurta teorija, paaiškinanti, kaip nedidelės masės asteroidai gali įsigyti palydovus (YORP efektas);
 5) birželio 11 d. į orbitą pakilo galinga gama spindulių observatorija "Fermi";
 4) NASA paleisti penki Žemės dirbtiniai palydovai "Themis" padėjo paaiškinti polinių pašvaisčių susidarymo mechanizmą;
 3) gegužės 19 d. užfiksuotas galingiausias istorijoje gama žybsnis;
 2) amerikiečių kosminis aparatas "Phoenix" sėkingai tyrė Marso ašigalį ir po žemės paviršiumi rado vandens ledo;
 1) astronomams pavyko pirmą kartą stebėti supernovos sprogimą nuo pat pirmųjų kataklizmo sekundžių (supernova 2008D, sausio 9 d. įsižiebusi spiralinėje NGC2770 galaktikoje).
---
Gruodžio 25 d.
Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba IERS 2008 m. gruodžio 31 d. visiems planetos gyventojams padovanos ... vieną papildomą sekundę švenčių, nes dėl Mėnulio traukos poveikio Žemė visiškai apsisuka apie savo ašį 0,015 sekundės lėčiau negu prieš šimtą metų, ir astronominis laikas nebesutampa su atominių laikrodžių laiku (tai bus jau 24 tokia "papildoma" sekundė nuo 1972 metų, kai pradėtos daryti laiko korekcijos, ir pirma nuo 2005 m.).
---
Gruodžio 21 d.
Šiandien, trumpiausią metų dieną, 14 val. 05 min. prasideda astronominė žiema (žiemos saulėgrįža, solsticija).
---
Gruodžio 15 d.
Analizuojant NASA kosminio aparato "Cassini" surinktus duomenis apie Saturno palydovo Titano paviršiaus darinius ir atmosferos sudėtį iškelta hipotezė, kad jo paviršiuje veikia aktyvūs vulkanai, tik vietoje lavos bespjaudantys ledinį amoniako, metano ir vandens mišinį.
---
Gruodžio 11 d.
Išėjo paskutinis penkioliktas "Scientific American" žurnalo lietuvių kalba numeris.
---
Gruodžio 4 d.
Astronomai betyrinėdami žvaigždes, didžiuliais greičiais skriejančias aplink Paukščių Tako galaktikos centre tūnančią juodąją skylę, patikslino pastarosios masę - ji prilygsta 4,5 mln. Saulės masių.
---
Lapkričio 27 d.
Mokslininkai, tyrinėję kosminę spinduliuotę virš Antarktidos, aptiko labai didelės energijos elektronų srautą, kurį, spėjama, galėjo sukelti "netoliese" (~1000 šviesmečių atstumu) tūnanti juodoji skylė, neutroninė žvaigždė arba net tarpusavyje sąveikaujančios tamsiosiosios medžiagos dalelės.
---
Lapkričio 18 d.
Čekijos parlamentui ratifikavus stojimo į Europos Kosmoso Agentūrą sutartį ši valstybė tapo 18-aja organizacijos nare.
---
Lapkričio 18 d.
JAV astronomai pranešė pirmą kartą tiesiogiai nufotografavę net kelias masyvias planetas, beskriejančias aplik kitas žvaigždes: vieną jų sukasi aplink įžymiąją Fomalhauto žvaigždę (kurią supantis dujų ir dulkių diskas buvo atrastas prieš keletą dešimtmečių), o kitos 3 planetos lydi baltą žvaigždę HR 8799, spindinčią Pegaso žvaigždyne.
---
Lapkričio 16 d.
Indijos kosmoso agentūra išplatino keletą Mėnulio paviršiaus nuotraukų, kurias atsiuntė 34 kg zondas, atsiskyręs nuo Indijos erdvėlaivio "Chandrayaan-1" ir nukritęs į kraterį netoli Mėnulio pietų poliaus.
( "Chandrayaan-1" misijos nuotraukos >>> )
---
Lapkričio 12 d.
Po metus trukusios rekonstrukcijos duris atvėrė futuristinę išvaizdą įgavęs Etnokosmologijos muziejus su lankytojam skirtu 80 cm skersmens teleskopu.
( Muziejaus svetainė >>> )
---
Lapkričio 11 d.
NASA paskelbė, kad prieš savaitę buvo paskutinį kartą gautas signalas iš "Phoenix" nuleidžiamojo aparato, nuo gegužės mėn. dirbusio netoli Marso šiaurės poliaus; tai sąlygojo artėjanti žiema ir sumažėjęs saulės baterijų gaminamos energijos kiekis
( "Phoenix" misijos svetainė >>> )
---
Spalio 26 d.
Šį trečiadienį (spalio 22 d.) Indija, paleidusi link Mėnulio 80 mln dolerių kainavusį kosminį aparatą "Chandrayaan-1", prisijungė prie JAV, Rusijos, ESA, Japonijos ir Kinijos, kurios jau pradėjusios įgyvendinti savarankiškas Mėnulio tyrimo programas; indiškas Mėnulio palydovas kartografuos paviršių, ieškos naudingų iškasenų ir vandens pėdsakų.
( Indijos kosminių tyrimų agentūros puslapis >>> )
>
---
Spalio 21 d.
Spalio 19 d. NASA į ištęstą orbitą aplink Žemę paleido kosminį aparatą IBEX, kuris tirs radiaciją, sklindančią iš Saulės sistemos pakraščių, kur Saulės vėjas sąveikauja su tarpžvaigždine medžiaga.
( Misijos svetainė >>> )
>
---
Spalio 19 d.
Kanados astronomai pranešė atradę masyviausią žvaigždę - 116 Saulės masės supergigantas sukasi poroje su nemažiau įspūdinga 89 Saulės masių dydžio milžine (iki šiol žinomos sunkiausios žvaigždės masė prilygo 85 Saulės masėms, o teoriniai modeliai prognozuoja, kad pačios masyviausios žvaigždės gali sverti kaip 120 Saulių) Kilio žvaigždyne esančiame žvaigždžių spiečiuje NGC 3603, nutolusiame nuo Žemės per 20 000 šviesmečių.
---
Spalio 7 d.
Spalio 6 d. pro arčiausiai Saulės skriejančią nedidukę Merkurijaus planetą vos 200 km atstumu antrą kartą praskriejo NASA pasiuntinys "Messenger" ( Daugiau apie "Messenger" atradimus >>> )
---
Rugsėjo 27 d.
Kinietis taikonautas Zhai Zhigang, iš erdvėlaivio "Shenzhou VII" išėjęs pasivaikščioti į atvirą kosmosą, Kiniją pastatė į vieną gretą su tokiomis kosminėmis valstybėmis kaip JAV ir Rusija (pirmasis kinietis į orbitą aplink Žemę pakilo 2003 m.)
---
Rugsėjo 23 d.
Latvija paskelbė apie planus 2009 m. su Indijos raketos nešėjos pagalba į orbitą iškelti savo pirmąjį miniatiūrinį navigacinį dirbtinį Žemės palydovą, kuriam jau suteiktas Venta-1 vardas.
---
Rugsėjo 22 d.
Šiandien rudens lygiadienį 18 val. 46 min. naktis nugalėjo dieną, prasidėjo astronominis ruduo.
---
Rugsėjo 10 d.
Europos branduolinių tyrimų CERN centre (Šveicarija) pradėjo veikti didžiausias pasaulyje net 27 km ilgio elementariųjų dalelių greitintuvas, kuris, tikimasi, padės iminti tamsiosios materijos paslaptis, o gal net pavyks pažvelgti į kitus Visatos išmatavimus.
---
Rugsėjo 6 d.
Astronomijos mėgėjas iš Anglijos atrado greičiausiai apie savo ašį besisukantį asteroidą 2008 HJ: 12x25 m ilgio dangiškosios uolos para tetrunka 42,7 sekundės!
---
Rugpjūčio 26 d.
Juodosios skylės nėra vien žvaigždžių žudikės: škotų astronomai matematiniais modeliais įrodė, kad dujų debesyse, skriejančiuose juodosios skylės gravitaciniame lauke, gali užgimti ir naujos žvaigždės; šis atradimas padeda paaiškinti gausą žvaigždžių, greitai skriejančių apie mūsų Galaktikos branduolyje tūnančią juodąją skylę.
---
Rugpjūčio 18 d.
Smalsaujantys daugiau sužinoti apie astronautų kasdienybę kviečiami užduoti klausimus Tarptautinė kosminės stoties 17 misijos astronautui Greg Chamitoff. Spausti čia >>>
---
Rugpjūčio 11 d.
1990 m. į orbitą iškeltas Hubble kosminis teleskopas atšventė 100 000 apskriejimą aplink Žemės rutulį (aplink planetą kosminis teleskopas apkeliauja kas 90 min.).
---
Rugpjūčio 3 d.
NASA laboratorijos "Phoenix", besidarbuojančios Marso paviršiuje, atlikti dirvožemio tyrimai galutinai įrodė, kad jo sudėtyje iki šiol yra išlikę vandens, nes pakaitinus mėginius išsiskyrė vandens garai.
---
Liepos 27 d.
Nykštukinių planetų šeima pasipildė ketvirtuoju nariu - tai 2005 m. atrasta beveik Plutono dydžio planetėlė, kuri pavadinti Velykų salos dievo kūrėjo Makemake vardu.
---
Liepos 20 d.
Kosminio aparato "Cassini" atsiųsti duomenys apie didžiausio Saturno palydvovo Titano paviršiaus darinius galutinai įrodo, kad jo paviršiuje telkšo dideli ežerai pripildyti skystų šaltų angliavendenilių, o po palydovo pluta gali būti pasislėpęs ištįsas okenas, nei kai kurie dariniai per porą metų, kai atliekami stebėjimai, dreifuoja keisdami savo dislokacijos vietą.
---
Liepos 17 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė steigti Lietuvos kosmoso agentūrą ir siekti, kad Lietuva iki 2019 m. taptų Europos kosmoso agentūros (ESA) nare.
---
Liepos 16 d.
Lenkija paskelbė apie planus per 4 metus investuoti 20 mln. eurų į pirmojo savo palydovo "Mazovia" pagaminimą, kurį planuoja iškelti į 700 km aukščio orbitą žvalgybos tikslais - jo kameros žemės paviršiuje galės fiksuoti 2 metrų skersmens objektus.
---
Liepos 13 d.
Amerikiečių astronomai teigia nustatę, kad Apollo astronautų Mėnulyje surinktų vulkaninių uolienų pavyzdžiuose esama apie 0,0046 proc. vandens, tai leidžia tikėtis, kad Mėnulio poliuose esančiuose kraterių gelmėse gali būti likę ir didesnių vandens klodų.
---
Liepos 8 d.
Vengrų ir australų astronomai, atlikę 11,5 tūkst. asteroidų fotometrinius tyrimus, nustatė, kad jauni asteroidai gali būti labai netaisyklingos formos, bet senstant jie suapvalėja ir nusigludina dėl daugartinių susidūrimų su kitais smulkesniais kosminiais kūnais (panašiai kaip nusigludina akmenys jūroje).
---
Liepos 6 d.
Remdamiesi kosminių aparatų surinktais duomenimis, amerikiečių astronomai iškėlė hipotezę, kad prieš 3,9 mlrd metų gigantiškas asteroidas rėžėsi į Marsą, suniokodamas jo šiaurinį pusrutulį ir palikdamas 10 tūkst. km skresmens kraterį, kurio liekanos yra dabartinė Borealis basin žemuma.
---
Birželio 26 d.
Astronomai nustatė, kad aktyvių Seiferto galaktikų branduoliuose esančios juodosios skylės maitinasi medžiaga, priartėjusia prie branduolio galaktikų susidūrimų ar susiliejimų pasekmėje.
---
Birželio 20 d.
Nobelio premijos laureato aplinkosaugininko Alo Goro knygą "Nepatogi tiesa" apie klimato kaitos pavojus jau galima skaityti ir lietuviškai.
---
Birželio 17 d.
Kosminės stoties "Cassini", nuo 2005 m. tyriančios Saturno apylinkes, radarai didžiausio planetos palydovo Titano paviršiuje pastebėjo, kad kai kurie jo dariniai keičia formą ar net vietą - tokie pokyčiai gali būti paaiškinti po palydovo pluta tyvuliuojančio vandens ir amoniako vandenyno egzistavimu.
---
Birželio 13 d.
Vilniaus planetariume įvyko Lietuvos astronomų sąjungos surengta 4-oji mokslinė konferencija "Kosmoso tyrimai vakar, šiandien ir rytoj", kurios metu nuskambėjo pranešimai apie dvinarių žvaigždžių analizę, žvaigždžių radialinių greičių tyrimą, fotometrines sistemas, tarpžvaigždinę ekstinkciją, Baltic GRID projektą, mėgėjišką astrofotografiją, spiralinės galaktikos disko ir žvaigždžių spiečių modeliavimą, senovės lietuvių zodiaką, astronomijos mokymą mokyklose, VU ir VPU, numatomus Tarptautinių astronomijos metų 2009 m. renginius.
---
Birželio 10 d.
Molėtų astronomijos observatorijoje birželio 14 d. 15 val. įvyks dailininkės Gražinos Oškinytės kūrinių parodos muzikinis pristatymas.
---
Birželio 3 d.
Daugkartinio naudojimo NASA erdvėlaivis "Discovery", startavęs gegužės 31 d., į Tarptautinę kosminę stotį sėkmingai nugabeno 20 metų kurtą Japonijos laboratoriją "Kibo" (liet. "Viltis"), kurios dydis prilygsta turistiniam autobusui.
---
Gegužės 31 d.
ESA ir Prancūzijos kosminė observatorija COROT atrado naujo tipo dangaus kūną - egzoplaneta CoRoT-Exo-3b masė prilygsta 20-čiai Jupiterių, tačiau dydis net mažesnis nei pastarojo, todėl peršasi išvada, kad tai didžiulė ir itin didelio tankio kieta planeta.
---
Gegužės 26 d.
Naktį iš gegužės 25 į 26 d. NASA kosminis aparatas "Phoenix", skirtas ledo paieškai po Marso paviršiumi, sėkmingai nusileido raudonosios planetos arktinėje lygumoje, kartu nugabendamas ir DVD su daugelio pasaulio žmonių, tarp jų ir Zondo skaitytojų, linkėjimais. Daugiau apie "Phoenix" misiją (en) >>>
---
Gegužės 20 d.
Dar 1985 m. Šaulio žvaigždyne atrastas ūkas G1.9+0.3 po nuodugnių tyrimų išaiškėjo besąs jauniausios vos prie 140 metų sprogusios mūsų Galaktikos supernovos liekana (iki tol jauniausia žinoma supernova Paukščių take sprogo XVII a. ir dėl tankių ūkų skraistės taip pat buvo nematoma plika akimi).
---
Gegužės 15 d.
Astronomams nuo seno žinojo, kad vos 6000 km virš Marso paviršiaus skriejantis didesnysis palydovas Fobas spirale lėtai leisis žemyn ir galų gale nukris, tačiau indų astronomų paskaičiavimais tai nutiks jau po 10 mln. metų (o ne po 50 mln. metų, kaip buvo manoma anksčiau).
---
Gegužės 12 d.
Astronomai teigia aptikę įdomų reiškinį - kelių šimtų milijonų masės juodąją skylę, išsviestą iš savo galaktikos (tiksliau kvazaro SDSS J0927+2943) centro dviejų juodųjų skylių susiliejimo pasekoje.
---
Gegužės 7 d.
Šį šeštadienį (gegužės 10 d.) Molėtų astronomijos observatorijoje vyks kaspusmetinis renginys besidomintiems žvaigždėtu dangumi "Žvaigždėtosios naktys 2008 - Pavasaris";
Renginio programą ir registraciją rasite čia >>>
---
---
Balandžio 26 d.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus pasirašė sutartį su UAB „IDD“ dėl naujo visuomenei skirto teleskopo įsigijimo, kurio vertė siekia 1,6 milijono litų; Riči-Kretjeno sistemos teleskopas (80 cm skersmens pagrindiniu veidrodžiu), gaminamas Vokietijoje, bus vienas didžiausių Europoje visuomenei skirtų profesionalios paskirties teleskopų.
---
Balandžio 24 d.
Marso atmosferoje ne tik susidaro debesys, bet jie gali tapti tokie stori, kad mestų ant planetos paviršiaus iš kosmoso pastebimus šešėlius - tai įrodė europiečių kosminis aparato "Mars Express" atsiųstos nuotraukos, kuriose matosi, kad nuo 80 km aukštyje kabančių debesų, sudarytų iš sauso ledo dalelių, ant Marso krenta pilki šešėliai.
---
Balandžio 18 d.
Du pagyvenę astronomijos mėgėjai iš Japonijos balandžio 10 d. atrado novą Gulbės žvaigždyne; V2491 (tokį numerį gavo naujoji žvaigždė) galima išvysti pro žiūronus, nes jos ryškis siekia 7,6 mag.
---
Balandžio 12 d.
Europos kosminės agentūros erdvėlaivis "Venus Express" Veneros atmosferoje aptiko daug sieros dioksido, kurio kiekis po kelių dienų sumažėjo - kai kurių astronomų nuomone, tai įrodo, kad Veneroje iki šiol vyksta ugnikalnių išsiveržimai.
---
Balandžio 8 d.
Europa toliau žengia į kosmosą - balandžio 3 d. prie Tarptautinės kosminės stoties sėkmingai prisišvartavo 20 tonų sveriantis pirmasis Europos Kosminės agentūros transportinis erdvėlaivis "Žiulis Vernas" ("Jules Verne"), kurį į orbitą iškėlė raketa "Ariane-5".
---
Balandžio 1 d.
Kovo 19 d. Jaučiaganio žvaigždyne užfiksuotas gama spindulių žybsnis GRB 080319B buvo pats galingiausias Visatos sprogimas koks iki šiol užfiksuotas gama spindulių diapazone- kataklizmas įvyko net už 7,5 mlrd šviesmečių, tačiau pusė minutės jį buvo galima įžiūrėti ir plika akimi (tai buvo pats tolimiausias Visatos objektas, kurį kada nors galimėjo pamatyti plika akimi), o sprogimo absoliutus ryškis net 2,5 mln kartų viršijo pačią ryškiausią supernovą!
---
Kovo 23 d.
Aplink geltonąją nykštukę HD 189733, kuri spindi už 63 šviesmečių Laputės žvaigždyne šalia žymiojo Hantelio ūko (M27), skriejančios Jupiterio dydžio planetos atmosferoje atrastas metanas - tai pirmas kartas, kai organinė molekulė aptikta ne Saulės sistemos planetoje (2007 m. šios planetos atmosferoje jau buvo atrasta vandens garų).
---
Kovo 20 d.
Kovo 19 d. mirė žymus mokslinės fantastikos rašytojas Artūras Klarkas.
---
Kovo 20 d.
Kovo 20 d. rytmetį 7 val. 50 min. stoja pavasario lygiadienis - diena savo ilgumu paveja naktį; tądien Lietuvos miestuose švenčiama ir Žemės diena.
---
Kovo 15 d.
Praeitais metais šalia Peru miesto Carancas nukritęs meteoritas išmušė 15 m skermens kraterį ir uždavė daug mįslių - pasirodo, nedidelių atmosferoje subyrėjusių akmeninių meteoritų fragmentai gali išsilaikyti krūvoje dėl ore susidariusios smūginės bangos poveikio ir įgavę aptakesnę formą dideliu greičiu rėžtis į Žemės paviršių (gali būti, kad daug žemiškųjų įdubų galėjo sukelti būtent nedidelių meteoritų kritimai).
---
Kovo 10 d.
Sidnėjaus universiteto astronomas Peter Tuthill prognozuoja, kad už 8000 šviesmečių esanti dvinarė žvaigždė WR 104 gali sprogti kaip supernova ir galingas Saulės sistemos kryptimi nukreiptas koncentruotas gama spindulių pliūpsnis sukels grėsmę Žemės gyvybei (tiesa, žvaigždė gali sprogti nebūtinai ryt, astronomams ir keli tūkstantmečiai labai trumpas laiko tarpas).
---
Kovo 4 d.
Planetary Society organizacija, skatinanti Saulės sistemos tyrimų ir nežemiškų civilizacijų paieškos iniciatyvas, įteikė Space Works Engineering kompanijai prizą už paprasto ir pigaus kosminio zondo "Foresight" dizainą, kurį už ketverių metų planuojama paleisti link itin pavojingo Žemei asteroido "Apophis", grasinančio smogti 2029 m.
---
Kovo 3 d.
NASA mokslininkai tikisi infraraudonųjų spindulių kosminio teleskopo "Spitzer" pagalba erdvėje šalia įkaitusių žvaigždžių aptikti spinduliuojančias mikronines deimantų daleles ir taip daugiau sužinoti apie molekulų, į kurių sudėtį įeina svarbūs gyvybės susidarymui anglies atomai, paplitimą Visatoje.
---
Vasario 22 d.
Iš JAV karinių jūrų pajėgų kreiserio „Lake Erie“ Ramiajame vandenyne paleista kovinė raketa vasario 20 d. numušė 2006 m. paleistą ir sugedusį žvalgybinį palydovą, kuris, anot amerikiečių, krisdamas galėjo užteršti didielę teritoriją nuodingu kuru; kitos užsienio valstybės įskaitant Kiniją kaltina JAV kosminių ginklų bandymu.
---
Vasario 21 d.
Vasario 21-24 d. Litexpo vykstančioje Vilniaus knygų mugėje galima įsigyti kai kurių lietuviškų astronominių knygų (pvz., Visata riešuto kevale) ir daug knygų bei žvaigždžių atlasų rusų kalba.
---
Vasario 20 d.
Naktį iš vasario 20 į 21 d. įvyks pilnas Mėnulio užtemimas, kurį galimės stebėti ir Lietuvoje: prasidės jis po vidurnakčio 02 val. 36 min. Lietuvos laiku (pusšešėlinis užtemimas) Mėnuliui kabant tarp Saturno ir ryškiausios Liūto žvaigždės Regulo, paryčiais 05 val. 01 min. palydovas pilnai pateks į Žemės šešėlį, o užtemimas visiškai baigsis 08 val. 15 min.
---
Vasario 18 d.
Knygynus jau pasiekė naujas kasmetinis leidinys astronomijos profesionalams ir mėgėjams "Lietuvos dangus 2008" (leidinio turinį rasite čia).
---
Vasario 16 d.
NASA kviečia astronomijos mėgėjus pasiūlyti vardą naujai gama spindulių observatorijai, kuri bus paleista šiais metais (pasiūlymus iki kovo 31 d. galite pateikti čia).
---
Vasario 14 d.
Amerikiečių ir britų astronomai tirdami įkaitusios kiek už Jupiterį didesnės planetos HD 189733 b, kuri skrieja apie geltonąją žvaigždę nykštukę už 63 šviesmečių Laputės žvaigždyno kryptimi, šviesos spektrą, atrado, kad planetos atmosferoje yra vandens garų ir net organinių junginių (metano ir kt.).
---
Vasario 8 d.
Vasario 7 d. rytą startavo NASA daugkartinio naudojimo erdvėlaivis "Atlantis" į Tarptautinę kosminę stotį gabenantis 24 misiją bei svarbų krovinį - Europos kosminės agentūros sukurtą kosminę laboratoriją "Columbus".
---
Vasario 7 d.
Šį rytą įvyko žiedinis Saulės užtemimas, kurio fazes galėjo stebėti Australijos, Naujosios Zelandijos gyventojai ir ... Antarktidos pingvinai, nes Mėnulis Saulės kraštą palietė 05 val. 30 min. Lietuvos laiku virš Antarktidos, o užtemimas baigėsi 06 val. 31 min. Ramiajame vandenyne.
---
Sausio 30 d.
Vasario 1 d. dvi šviesiausios planetos - Venera ir Jupiteris prieš pat saulėtekį spindės suartėje vos Mėnulio skersmeniui prilygstančiu atstumu, taigi pro binoklius bus galima stebėti iškart 6 Saulės sistemos kūnus (šalia Jupiterio matytis ir 4 didiejo jo palydovai).
---
Sausio 26 d.
Per praėjusius 2007 m. į kosmosą startavo 67 raketos nešėjos, iš jų 26 paleido Rusija, 18 JAV, ir net 10 ... Kinija; kitos raketos priklausė Europai, Indijai, Japonijai bei Izraeliui, o 1 (ir ta pati nesėkmingai) raketa buvo paleista iš privataus kosmodromo Sea Launch.
---
Sausio 20 d.
Suomių astronomai "pasvėrė" kol kas masyviausią žinomą juodąją skylę visatoje - už 3,5 milijardo šviesmečių Vėžio žvaigždyne esančio kvazaro centre tūnančios juodosios bedugnės masė net 18 milijardų kartų viršija mūsų Saulės masę, o aplink ją 12 metų periodu skriejanti kita juodoji bedugnė sveria "vos" kaip 100 mln. Saulių.
---
Sausio 14 d.
NASA kosminė stotis "Messenger" praskriejo vos 200 km atstumu virš artimiausios Saulei Merkurijaus planetos ir atsiuntė iki šiol nenufotografuotos Merkurijaus pusės nuotraukas; "Messenger" dar porą kartų praskries pro Merkurijų šiais ir kitais metais , kol 2011 m. taps dirbtiniu jo palydovu.
---
Sausio 12 d.
Astronomai, tyrinėjantys kometos Wild-2 daleles, kurias 2006 m. metais iš kosmoso pargabeno kosminė stotis Stardust, nustatė, kad kometas sudarantis ledas ir dulkės susiformavo ne tuo pačiu metu ir ne toje pačioje Saulės sistemos vietoje - dulkelės, sudarančios ~10 proc. kometos masės, gimė šalia Saulės, kada ji buvo dar visiškai jauna ir vėliau dar nežinomu būdu nukeliavo į Saulės sistemos pakraščius (Kuiperio juosta) kur ir susiformavo kometos.
---
Sausio 8 d.
Vos prieš du mėnesius atrastas ir šalia Žemės praskriejęs 50 m skersmens asteroidas 2007 MD5 nusitaikė į raudonąją planetą - astronomai prognozuoja, kad tikimybė 2008 m. sausio 30 d. stebėti gigantišką kataklizmą Marse siekia net 1:28 (arba 3.6 proc).
Pastaba: prognozės nepasitvirtino ir asteroidas prašvilpė šalia Marso
