Kiaulių gripas nusinešė pirmąją auką Lietuvoje

[openbox]

www.delfi.lt

Lietuvoje patvirtintas pirmas mirties atvejis dėl vadinamojo kiaulių gripo A(H1N1). Tai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Jis patvirtino, jog mirties atvejis dėl šio gripo užfiksuotas Kauno medicinos universiteto klinikose, o mirė 14 metų berniukas. „Šis faktas ir anksčiau nei įprasta prasidėjęs epideminis sergamumas gripu rodo, kad į Lietuvą atėjo naujojo gripo A (H1N1), vadinamo kiaulių gripu, sukelta pandemija“, - DELFI teigė gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis.

Tai - pirmasis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje.

"Konstatuotas mirties atvejis, gydytojai dabar tiria, kokios komplikacijos, bus pateikta speciali išvada, bet vaikas, kuris mirė, sirgo A(H1N1) gripu, tai patvirtinta laboratoriniais tyrimais", - žurnalistams sakė A.Čaplikas.

Jo pateiktais duomenimis, nuo vadinamojo kiaulių gripo sukeltų komplikacijų mirė 14 metų berniukas.

Kauno savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Kažemėkaitis BNS patvirtino turįs žodinę informaciją, kad Kaune mirė moksleivis.

"Turiu žodinę informaciją, kad mirė vienos mokyklos moksleivis, ir tai gali būti susiję", - sakė Kauno savivaldybės pareigūnas.

Lietuvoje birželio - lapkričio mėnesiais patvirtinus daugiau nei pusantro šimto susirgimų šia gripo forma, nuo praėjusios savaitės Lietuvoje nebetiriami visi pacientai, kurie įtariami susirgę pandeminiu gripu.

Atėjo pandemija

Trečiadienį surengtoje DELFI konferencijoje profesorius pabrėžė, kad dažniausiai pandeminiu gripu serga jauni žmonės (amžiaus vidurkis apie 20 metus). Nustatyta, kad dėl šios infekcijos taip pat dažniau miršta jaunimas, kurio amžiaus vidurkis tesiekia 30 metų. Statistika rodo, kad apie 6 proc. visų mirčių tenka nėščioms moterims.

„Tuo šis gripas ir skiriasi nuo sezoninio. Pastarojo sukeltos komplikacijos ir lėtinių ligų paūmėjimas dažniau pražudo vyresnio amžiaus žmones“, - atkreipė dėmesį A.Ambrozaitis.

Profesoriaus teigimu, ir sezoniniam, ir pandeminiam gripui būdingi tie patys simptomai, išskyrus tai, jog 40 proc. susirgusiųjų pandeminiu gripu dažnai nustatomas vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas.

Profesorius prognozavo, kad pirmoji sergamumo gripu banga gali trukti 2-3 mėnesius ir įspėjo, kad antrosios bangos metu gali būti dar didesnis sergamumas.

Paklaustas, ar Lietuva pasiruošusi atremti tokio masto gripo puolimą, koks siaučia Ukrainoje, A.Ambrozaitis konstatavo, kad mūsų šalyje pandemijai nepasirengta: „Valstybės rezerve yra sukaupta antivirusinių vaistų tik 3,3 proc. gyventojų ir visai nėra pandeminės gripo vakcinos“.

Informacija nėra slepiama

Tai, kad Lietuvoje kol kas paskelbtas vienas mirties nuo šios ligos atvejis, gydytojo nuomone nereiškia, kad informacija slepiama.

„Latvijoje jau užregistruotas pirmasis mirties atvejis. Pagal blogiausią scenarijų, prognozuojama, kad Lietuvoje šios pandemijos metu gali mirti iki 20 000 gyventojų. Bet nebūtinai taip bus“, - sakė gydytojas.

Pasak infektologo, šiuo metu epideminis sergamumo lygis paskelbtas Vilniaus, Marijampolės, Utenos, Ignalinos, Jonavos, Vilniaus regionuose. 80-90 proc. registruojamų gripo atvejų sukėlėjas yra pandeminio gripo virusas.

Farmacijos kompanijos - ne prie ko

Paklaustas, ar nemano, kad paukščių, kiaulių ir panašūs gripai - tik stambių farmacinių firmų pasipelnymas, A.Ambrozaitis atsakė neigiamai. „Tai tik kalbos, nepagrįstos įrodymais. Nei viena tarptautinė farmacijos organizacija neturi galimybių daryti įtaką gripo pandemijos atsiradimui, nes gripo pandemija yra natūralus reiškinys, kuris kartojasi kas 10-40 metų. Žmonės kol kas to nesugeba kontroliuoti“.

Vaistų vengiantys DELFI skaitytojai nuo gripo siūlė gintis česnaku, tačiau profesoriaus nuomone, vien jo nepakanka.

„Valgant česnaką stiprinamas bendras imunitetas, tačiau to neužtenka apsisaugoti nuo gripo. Būtų labai gerai, kad pasiskiepytumėte ir nuo sezoninio gripo, nes vakcina yra efektinga, apsaugant nuo gripo komplikacijų ir mirties atvejų. Jei pasiskiepijęs žmogus ir suserga, tai dažniausiai perserga lengva forma, tačiau 70-90 proc. pasiskiepijusiųjų sezoniniu gripu nesuserga“, - konstatavo infektologas.

Pajutus pirmuosius gripo simptomus, gydytojas patarė vartoti temperatūrą, slogą mažinančių bei kosulį slopinančių vaistų, kurie parduodami be recepto.

Antivirusiniai vaistai skirtini tik tuomet, jei atsiranda virusinis plaučių uždegimas.

„Tuomet antivirusinius vaistus rekomenduojama skirti kuo greičiau, pageidautina per pirmas dvi susirgimo dienas. Jeigu nėra bakterinių komplikacijų, antibiotikai netinka“, - pabrėžė profesorius.